Kriščiukaitis – Aišbė Antanas

[gimė 1864 07 24 Paežerių k., Vilkaviškio aps. – 1933 10 30 Kaune] – rašytojas. Mokėsi Paežerių kaimo pradžios mokykloje, Marijampolės g-joje, Maskvos universitete 1890 m. baigė teisę. Studijuodamas bendradarbiavo „Aušroje“, vėliau „Tėvynės sarge“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“ ir kt. Paskelbė straipsnių kultūros, literatūros klausimais (minėtinas str. „Armėnų beletristai“, 1984). Išvertė M. Jókai, L. Tolstojaus, G. de  Maupassant‘o kūrinių, sulietuvindamas jų veiksmo realijas. Išleido apsakymų rink. „Kas teisybė – tai ne melas“ (1892), parengė „Naują elementorių“ (1895), kn. „Satyros trupiniai“ (1928), kurioje surinkti periodikoje spausdinti feljetonai, pamfletai, parodijos. Atitarnavęs aštuonis mėnesius Rusijos kariuomenėje, 1891 m. balandžio 9 d.  pradėjo eiti valdžios tarnybą teismo kandidatu, pusę metų dirbo Maskvoje, po to penkerius metus Mintaujoje. 1896 m. paskirtas į Tichviną, Naugardo gubernija, kur aštuonerius metus dirbo teismo tardytoju ir tiek pat – apskrities teismo nariu. 1912 m. perkeltas į Naugardą apskrities teismo nariu. Apie 10 metų buvo apskrities, vėliau gubernijos žemės tvarkomųjų komisijų narys. 1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą, tų pačių metų gruodžio 10 d. paskirtas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininku ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. 1920 m.  įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą “Teisė”, kūrė lietuvišką teisinę terminiją. Nuo 1923 m. Lietuvos universiteto Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo 1930 m. išleistą Teisingumo ministerijos leidinį „Lietuvos teismas 1918-1928 m.“. Iki 1933 m. VDU Teisių fakulteto, 1924 m. padalyto į Teisių ir Ekonomikos skyrius, Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas. Aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime; pirmininkavo pirmajam Lietuvių – latvių – estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune 1931 m. gegužės 21 – 23 d. Buvo palaidotas Kauno senosiose kapinėse, vėliau perlaidotas Petrašiūnų kapinėse. Gimtuosiuose Paežeriuose jam pastatytas stogastulpis (tautodailininkas Leonas Juozonis).

Šaltiniai:

1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 345-346 p.
2. Antanas Kriščiukaitis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Kri%C5%A1%C4%8Diukaitis
3. Kriščiukaitis-Aišbė Antanas. Prieiga internete https://atminimas.azuolynobiblioteka.lt/?s=Kri%C5%A1%C4%8Diukaitis-Ai%C5%A1b%C4%97+Antanas
4. Šedbaras, S. A.Kriščiukaitis-Aišbė: gyvenimas tarp teisės ir literatūros. 2015. Prieiga internete https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/s-sedbaras-a-krisciukaitis-aisbe-gyvenimas-tarp-teises-ir-literaturos.d?id=69926048
5. Teišerskis A. Garsių Lietuvos rašytojų antrieji pašaukimai. 2006. Prieiga internete https://archyvas.xxiamzius.lt/numeriai/2006/09/06/laikzmon_02.html