Kadaise Karklinių dvaras buvo didžiausias Keturvalakių valsčiaus dvarų, po Valavičių dvaro, buvo Karklinių majoratas. 1918 m. majoratai buvo paskelbti Lietuvos nuosavybe, nes daugelį jų kitataučiai pasitraukdami paliko. Vykdant žemės reformą majoratai buvo konfiskuoti be jokio atlyginimo. XIX a. pabaigoje dvaras priklausė dvarininkui Fiodorui Bergui. 1905 m. įvyko dvaro darbininkų streikas. XX a. pradžioje Karklinių majoratas su visais palivarkais užėmė 720 ha plotą. O prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro savininku buvo žydas Motkė. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse dvaras priklausė Maksui Eidelsui, turėjusiam į jį pretenzijų ir keletą metų po karo. Kažkuriuo nenustatytu laikotarpiu (matyt, iki 1863 metų) dvaras priklausė ir turtingiems bei įtakingiems Daumarams. 1918 m. majoratinis dvaras perėjo Lietuvos valstybei. 1923 m. pusę Karklinių dvaro valdų vyriausybė perleido danų ūkininkams (jiems vadovavo ūkininkas Kreipsas), bet šie pabūgo grasinimų (kažkas net padegė kluoną, javus ir mašinas), iš čia netrukus pasitraukė.  Apleistus rūmus suremontavo bei didelį ir dar prabangos turintį parką nuo 1927 m. ėmė prižiūrėti “Žiburio” draugija, o 1934 m. perėmė Vargdienių seserų vienuolyno (centras – Marijampolėje) vienuolės. “Žiburio” aktyvistai atidarė žemesniąją žemės ūkio mokyklą, kurioje mergaitės buvo mokomos ne tik žemės ūkio, bet ir namų ruošos gudrybių. 1935 m. buvusio dvaro teritorijoje pastatė koplyčia, kurios atidarymo ceremonijoje dalyvavo arkivyskupas Pranciškus Karevičius. Pradėjus kurti kolūkius, buvo nugriauti du mediniai, akmeninis ir molinis kumetynai. Rūmuose įrengė salę, kurioje vyko kolūkiečių susirinkimai. Pakraštinės pastato dalys buvo atiduotos neturtingiems ūkio darbininkams – ten įrengė butus. Netrumpai dvaro pastatuose veikė ir pradžios mokykla. Gėlynus nustūmė buldozeriai ir pastatė fermą. Dabar išliko tik dviaukštis akmeninis – mūrinis dvaro svirnas ir parko “liudininkai”. Beje, paskutinieji statiniai buvo nugriauti jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Šaltiniai:

  1. Karklinių dvaras / Arūnas Serneckas // santaka. – 1994. – rugs. 13, p.3. – (Mūsų istorijos puslapiai.)
  2. Sūduvos krašto dvarai / Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 126 – 128 – ISBN 978-609-422-109-5
  3. Karklinių dvaro istorija. Prieiga internete http://karkliniai.blogspot.lt/2010/07/karkliniu-istorija.html
  4. Karkliniai. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Karkliniai
  5. Karklinių kaimo bendruomenė http://www.vbs.lt/11758/sajungos-nariai/keturvalakiu-sen/karkliniu-kaimo-bendruomene.html

_____

(Visited 31 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window