Bilevičius Elijas

[gimė 1904 02 05 Vilkaviškyje – 1986 01 13 Vilniuje] – memuaristas, publicistas. 1926 m. baigė Komunistinį nacionalinių mažumų universitetą Maskvoje. 1928 – 1931 kalinamas. Parašė atsiminimų apie Lietuvos kalėjimus. 1941 m. Sovietinės Lietuvos maisto pramonės liaudies komisaras, 1941 – 1945 Lietuvos partizaninio judėjimo štabe Maskvoje, 1945 – 1951 partinėse pareigose. Vėliau ministras, Liaudies ūkio tarybos pirmininko pavaduotojas. Reiškėsi spaudoje rusų, lietuvių, žydų kalbomis. Parašė atsiminimų kn. „Ne veltui praėję metai“ (1958), „Nemunas grįžta į savo vagą“ (1961), „Didžiojo įtempimo laikai ir žmonės“ (1983), „Akmenuoti takai“ (rusų k., 1985).

Šaltiniai:

1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t.  – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977.  – T.II: Bangladešas-Demokratinis, 145 psl.
2. Bargmanas, Chaimas. Nauja apie žudynes “Lietūkio” garaže. Kiek garažų buvo? 2009. Genocidas ir rezistencija. Nr. 2(26). Prieiga internete http://www.genocid.lt/centras/lt/899/a/
3. Elijas Bilevičius. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Elijas_Bilevi%C4%8Dius