[gimė 1897 02 05 Mažučių k., Vilkaviškio vls., Vilkaviškio aps. – 1978 12 Miunchene (Vokietija)] – inžinierius statybininkas, visuomenės veikėjas. 1925 m. baigė Berlyno aukštąją technikos mokyklą. Dirbo Geležinkelių valdyboje (1926 -1927, 1930-1940, nuo 1935 m. direktoriaus padėjėjas), 1927 – 1930 – Susisiekimo, Krašto apsaugos Ministerijose. Nuo 1940 m. ir 1941 – 1942 geležinkelių vyr. direktorius. 1940 07 pasitraukė į Vokietiją. 1941 m., po Birželio sukilimo, grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos laikinosios vyriausybės Susisiekimo ministerijoje. Persekiotas gestapo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno JAV. Bendradarbiavo spaudoje, 1927 m. įsteigė (ir iki 1928 m. redagavo) susisiekimo darbuotojų metraštį „Sąsieka“. 1931 m. su kitais įkūrė Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektų draugiją, 1931 – 1936 m. buvo jos valdybos pirmininkas. Knygos: Antanas Smetona ir jo veikla (1966), Pagyros ir tikrovė (1970), V. Vardys ir Šova apie Raštikio atsiminimus (1975), atsiminimų knyga Dviejų pasaulėžiūrų varžybos (1977).
Šaltiniai:
- Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys/ sudarė Violeta Mickevičiūtė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.
- Kazimieras Tamašauskas. Jonas Augustaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 206 psl.
- Jonas Augustaitis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Augustaitis
- Jonas Augustaitis. Prieiga internete https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-augustaitis/
Last modified: 2026 30 liepos
