Antupių koplyčia

Medinė koplyčia stovi Antupiuose, Vilkaviškio rajone, apie 0,2 km į šiaurę nuo plento Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas, kaimo kapinėse. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1872 m. Antupių ir dar kitų kaimų gyventojai XIX a. II pusėje nusipirko iš ūkininko Jurgio Masaičio Antupių kaime žemės sklypą, kuriame įruošė kapinaites ir netrukus pastatė didesnę koplyčią. 1924 m. antupiškiai iškirto kapinių medžius, iš jų išpjautomis lentelėmis perdengė koplyčios stogą, aptvėrė kapines. 1925 m. ūkininkas Juozas Krulikas atgabeno iš Žemosios Panemunės tos parapijos klebono vargonėlius. Koplyčioje kasmet buvo švenčiami Šv. Jono, Šv. Morkaus ir Šv. Andrejaus atlaidai, laikomos pamaldos už mirusius antupiškius. Koplyčią aptarnaudavo Vilkaviškio kunigai, kuriuos pakaitomis atveždavo Antupių ūkininkai. Koplyčios priekyje 1910 m. pristatytas prieangis, o iš šono – nedidelė zakristija. Sovietmečiu ji neveikė, buvo uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems. Pastato planas stačiakampis su trisiene apside. Koplyčia darnių proporcijų, paprastų liaudies architektūros formų. Koplyčia vienanavė, altorių puošia neobarokinė nukryžiuotojo skulptūra. Virš pagrindinio įėjimo yra stulpeliais paremtas vargonų choras. Pagrindinį fasado frontoną pratęsia kvadratinis su piramidiniu stogeliu bokštelis su įtaisytu paprastų formų kaltiniu kryžiumi. Šis ir antrasis nežinomo liaudies kalvio darbo ornamentuotas kryžius, esantis ant stogo šelmens iš vakarų pusės, savo kompozicijomis ir ornamentais būdingi Suvalkijos (Sūduvos) kaltiniams kalvių darbų kryžiams. Antupių koplyčioje yra išlikę Jėzaus krikšto ir Šv. Morkaus paveikslai, piešti XIX a. pabaigoje (aliejus, drobė). Taip pat yra įdomus baroko stiliaus kryželis – relikvijorius, lietas 1643 m.

Antupių koplyčios kryžius.
Autorius nežinomas. XIX a. II pusė. Medis, aliejiniai dažai. H. 107. Kryžius su „Nukryžiuotuoju“ kabo virš didžiųjų koplyčios durų. Skulptūra profesionalaus, veikiausiai provincijoje dirbusio drožėjo darbo. Autoriaus stengtasi pakartoti sodrias barokines formas, tačiau kai kurie šio „Nukryžiuotojo “ikonografijos ir plastikos bruožai yra būdingi neobarokui ir atskleidžia vėlyvesnę kūrinio kilmę. Skulptūra buvo polichromuota tradicinėmis spalvomis, vėliau visa perdažyta baltai.
„Nukryžiuotojo“ skulptūra įdomi netikėta kompozicija, nutolusia nuo įprastinės frontalios, patraukli savo įtaigia ir įspūdinga barokizuota plastika.
Antupių koplyčios ornamentuoti kryžiai.
Autorius nežinomas. XIX a. II pusė. Geležis. H. 45 ir 80. Kryžiai iškelti: mažesnysis – ant koplyčios stogo rytinio šelmens virš apsidos, didesnysis – ant vakarų fasado bokštelį vainikuojančio briaunuoto rutulio formos būgnelio. Abu dekoratyvūs, reikšmingi koplyčios pastatui, nes užbaigia jo kompoziciją, gerai matomi dangaus ir medžių lapijos fone. Mažesniojo, apsidos kryžiaus, proporcijos pakitusios, nes 1990 – 1991 metais remontuojant koplyčią giliau buvo įleistas stiebas. Didysis, fasado kryžius, sukomponuotas paprastai. Jo proporcijos artimos lotyniškosioms. Vertinami dėl dekoratyvumo, reikšmės architektūrai, ryškių regioninių požymių.

Šaltiniai:

Kontrimas, Česlovas Lietuvos geležiniai kryžiai/ Česlovas Kontrimas. – Vilnius: Mintis, 1991. – p. 217.
Kviklys, Bronius Lietuvos bažnyčios. T. 2: Vilkaviškio vyskupija. – 1982. – p. 113 – 114.
Lietuvos sakralinės dailės katalogas / [redakcinė kolegija: A. Gaižutis (pirmininkas) … [et al.] Kn. 2 Vilkaviškio dekanatas / [sudarytoja Teresė Jurkuvienė]. – Vilnius: „Gervelė“, 1997 – p. 69.
Antupių koplyčia. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Antupi%C5%B3_koply%C4%8Dia
_____