Antanas Mykolaitis

Gimė 1941-aisiais, Tamošbūdžio kaime, netoli Kazlų Rūdos.
Kuria skulptūras iš medžio, akmens ir kitų medžiagų, įamžina istorinius bei atminties ženklus (pavyzdžiui, paminklą tremtiniams prie Pilviškių geležinkelio stoties).
1957 metais jis baigė Jankų septynmetę mokyklą. Toliau mokytis sąlygų nebuvo. 1961-1964 metais tarnavo sovietų armijoje. Atsidūręs karo ligoninėje pradėjo piešti. Tai ir buvo pradžia į kitokį gyvenimą. Čia pasėtas meno virusas kėlė sumaištį galvoje.
1965 metais išvyko į Kauną, dirbo Kauno zoninėje mechanizacijos valdyboje aukščiausios kategorijos šaltkalviu, o vakarais pradėjo mokytis dailės mokykloje. 1967 metais, esant dideliam konkursui į tada populiarią dailininko-apipavidalintojo specialybę, lengvai įstojo į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo vakarinį skyrių. Mokymasis dirbančiam buvo didelis išbandymas, atėmė dalį gražiausių jaunystės metų, ugdė valią siekiant užsibrėžto tikslo. Tose pačiose auditorijose mokėsi ir Dailės instituto (Vilniaus filialo) vakarinio skyriaus studentai, su kuriais Antanas kūrybiškai bendravo.
1972 metais labai gerai apsigynė diplominį darbą ir gavo dailininko-apipavidalintojo diplomą. Penkerius metus dirbo Kauno gazifikacijos valdyboje dailininku-apipavidalintoju ir fotografu. 1977-aisiais paliko Kauną ir porą metų dirbo Vilkaviškio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato meno dirbtuvėse. 1979 metais atvyko į Pilviškius – įsidarbino Kauno susivienijimo „Granitas“ filiale, naujai pastatytoje kelio ženklų gamykloje šilkografijos laborantu, dailininku. Įsikūrė žmogus miestelyje, gavo butą name, kuriame, be jo, dar dvi šeimos gyveno. Dirbo minėtoje įmonėje, o laisvu nuo darbo metu realizavo save popieriaus lapuose, drobėse. Nežinia, kaip viskas būtų toliau pasisukę, jei ne 1984 m. name kilęs gaisras – vaikai žaisdami padegė… Sudegė viskas – visi tapybos darbai, akvarelės, knygos, rankraščiai su ilgą laiką rašytais eilėraščiais – visas A. Mykolaičio kūrybinis turtas. Gyvenamuosius plotus padegėliai kitus gavo, tačiau didžiausio turto sugrąžinti niekas negalėjo…
2025 m. lapkričio mėnesį Paežerių dvaro ledainėje buvo eksponuojama Antano Mykolaičio medinių skulptūrų paroda, kvietusi lankytojus pažinti išskirtinį kūrėją. Parodoje „Laikas ir žmogus“ buvo pristatomos 39 skulptūros. Renginyje buvo pristatytas ir naujas menininko darbų albumas „Sužeistas paukštis“, dedikuotas žmonėms su negalia. Šio leidinio atsiradimas – bendro kūrybinio darbo rezultatas. Partneriu tapo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Parodos kuratorė muziejininkė Aušra Mickevičienė inicijavo albumo leidybą, pasirūpino leidyklos paieška ir ėmėsi viso proceso koordinavimo. Fotografė Milda Dubauskienė įamžino medžio skulptoriaus A. Mykolaičio kūrinius. Menininkas yra sukūręs gausybę monomentalių darbų: nuo koplytstulpių ir kryžių iki dekoratyvinių kompozicijų.

Šaltiniai:

Birštonė, Toma. Unikalus kūrėjo braižas medį atskleidžia kitaip / Toma Birštonė ; autorės nuotr.. – Iliustr.. – Rubrika: Saviraiška // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2025, lapkr. 25, p. 5, 7.
Birštonė, Toma. Unikalus kūrėjo braižas medį atskleidžia kitaip. Prieiga internete https://www.santaka.info/index.php/2025/11/26/unikalus-kurejo-braizas-medi-atskleidzia-kitaip/
Grigaitytė, Laima. Antanas Mykolaitis: medinių stebuklų saugomoje vienatvėje. Prieiga internete http://www.msavaite.lt/antanas-mykolaitis-mediniu-stebuklu-saugomoje-vienatveje/
Nenėnienė, Birutė. Kai aukštesnės jėgos rašo tavo gyvenimo scenarijų. Prieiga internete https://xxiamzius.lt/straipsniai/kai-aukstesnes-jegos-raso-tavo-gyvenimo-scenariju/
Nenėnienė, Birutė. Tremtis buvo daugelio žmonių likimo lemtis. Prieiga internete https://www.santaka.info/index.php/2006/06/07/tremtis-buvo-daugelio-zmoniu-likimo-lemtis/

_____