Gimė 1964 m. liepos 3 d. Kybartuose. 1982 m. baigė Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą. 1986 m. baigė Kauno technologijos technikumą. Šiuo metu yra sukūrusi privatų verslą – parduotuvę „Rūta“ Kybartuose.
Nuo pat vaikystės domėjosi įvairioms meno šakom: choreografija, daile, mego piešti pieštuku šaržus. Piešimas niekada nebuvo svetimas. 1985 m. sukūrė šeimą, užaugino dvi dukras. Kol jos suaugo, visas dėmesys buvo skirtas šeimos gerovei, tad menui, kūrybai laiko tiesiog neliko. 2007 m. patyrė skaudžia netektį šeimoje. Anapilin iškeliavus brangiam žmogui, guosti pradėjo kūrybos dvasia. Palaipsniui menas grįžo į gyvenimą. Pirmus paveikslus nutapė akriliniais dažais ant drobės. Paveiksle ‚pienės pūkas“ atsispindi artimo žmogaus netektis – kaip pienės pūkelis – nuskrendantis negrįžtamai.
Drobėje „Žydintis medis“ – vaizduojama vilties ir naujo, šviesaus gyvenimo pradžia. Pradėjo tapyti paveikslus ir dovanoti draugams. Tai buvo puiki priemonė pabėgti nuo gyvenimo rūpesčių ir atsiduoti spalvoms. Pamačiusi vieną iš mano paveikslų Irena Šunokienė pakvietė į Kybartų kultūros centre besikuriančią dailės studiją „Smiltys“. Nuo tada nuostabių moterų grupelėje prasidėjo gilinimasis į kūrybos paslaptis: bendri atradimai, išbandymai, žinios. Visos kartu nuolat tobulėja. Geros patirties menininkė įgijo dalyvaudama Kybartų kultūros centro organizuojamuose tarptautiniuose vasaros pleneruose, kuriuose meistriškumo paslaptimis dalijasi puikūs dailininkai-profesionalai. O juk „Smiltelėms“, tapytojoms-mėgėjoms tokia patirtis neįkainojama. Pirmojo plenero metu Aušrinės sodyboje, tapydama „atrado“ gėlę – Vandens leliją. Ar tai sutapimas? Druidų gėlių horoskopas byloja, kad Irena gimė būtent po šiuo ženklu. Iš tiesų praamžių dvasios sklando aplink, nukreipdamos mus į dar nepažintą pasaulio suvokimą, skatina dar kartą pamatyti, prisiliesti susikaupus, dar kartą naujai išjausti. Taip pamilo gėles. Jos bręsta dailininkės viduje ir drobėse pražįsta nuostabiais spalvų sąskambiais. Vienur energingais potėpiais, kitur – subtiliais prisilietimais: „Lelija“, „Žibutės“, „Snieguolė“ ir kt. Gėlių ciklas 2014 m. vasario 16 d. Kybartų kultūros centre tapo personalinės parodos „Gėlės Lietuvai“ šerdimi. Dabar šie darbai puošia kavinės „Rūta“ salę ir ekspozicija prieinama lankytojui bei žiūrovui. Svarbiame šeimos įvykyje, dukters tuoktuvėse, garbės svečio teisėmis lankėsi tapyba. Autorė ir „Smilčių“ studijos merginų (Irenos Šunokienės, Ilonos Mikalainienės, Aušrinės Dubauskienės) tapytos gėlės – „Bijūnai“ buvo eksponuojami pokylio erdvėje. Tai ne tik papildė iškilmių tematiką, puošė aplinką – tai buvo laimės bei sėkmės linkėjimai…
O dar visai neseniai buvo pirmoji „Smilčių“ studijos surengta paroda Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos salėje. Tai įvyko 2013 m. ankstyvą pavasarį. Dalyvauta su tapybos darbais „Pokalbis“, „Pienės pūkas“, ‚Arka“. Dabar autorė gyvena aktyvų parodinį gyvenimą. Dalyvauja visose „Smilčių“ rengiamose bei kasmetinėse tarptautinių plenerų darbų parodose.
Kūryba – tai neįkainojama patirtis, kai su kiekvienu darbu tapybos srityje jaučiama augantis stiprybė. Kūrybos dvasioje dailininkė stiprėja ir jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be drobės, dažų ir teptukų. Gyvenimas yra Menas, Menas yra Gyvenimas. Gyvenimas – tai kūryba. Kurdamas pajunti laisvę, ramybę. Tapyba – tai menas, kai gali būti savimi. Myliu visus savo paveikslus, nes į kiekvieną jų įdedu dalelę savęs.
Šaltiniai:
1. Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius : Homo liber, 2017. – 207, [1] p.
Last modified: 2021 2 gruodžio
