Blauzdžiūnienė Adolfina

[gimė 1951 m. birželio 11 d. Kybartuose, Vilkaviškio raj.] –stilistė, visuomenininkė. 1969 m. baigė Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą. 1969 m. įstojo į Lietuvos buitinio gyventojų aptarnavimo ministerijos mokyklą, kurią baigė 1971 m. ir įgijo plataus profilio stilisto specialybę bei savo profesinę veiklą susijo su Vilkaviškio raj. Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatu. 1996 m. dalyvavo Tarptautinio Respublikonų Instituto organizuotuose kursuose apie politinį pasiruošimą Lietuvoje. 1999 m. dalyvavo Lietuvos gyventojų patarėjų sąjungos vadybininkų rengimo kursuose ir įgijo vadybininko kvalifikaciją. 2003 m. apsigynė socialinio darbuotojo asistento kvalifikaciją, Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje Marijampolės apskrities socialinių darbuotojų atestavimo komisijoje. 2007 m. mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre ir įgijo elektroninių pardavimų darbuotojo kvalifikaciją. 2008 m. metais įstojo į VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą ir 2010 m. įgijo socialinių paslaugų verslo organizatoriaus su kultūrinių renginių organizavimo specializacija, kvalifikaciją.

Nuo 1976 m. iki 1980 m. su šeima gyveno ir dirbo Ignalinoje, o nuo 1980 m. apsigyveno Marijampolėje. Nuo 1985 m. iki 1991 m. dirbo Marijampolės (Kapsuko) rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato meistre ir stiliste. 1992 m. dėl stuburo operacijos gavo neįgalumą ir savo veiklą susiejo su visuomenine veikla. 1992 m. kartu su kitais aktyvistais buvo tarp iniciatorių įkuriant I grupės neįgaliųjų organizaciją „Likimas“ ir aktyviai joje dirbo savanoriškais pagrindais. Tais pačiais metais buvo pakviesta į tarptautinę Maltos ordino tarnybos organizaciją, kurioje, sukūrė jaunųjų maltiečių grupę, vadovavo jai, buvo atsakinga už darbą su neįgaliaisiais, savanoriškais pagrindais. 1994 m. įkūrė individualią įmonę „AMEBA“, kuri vykdė buitines paslaugas gyventojams, tačiau, dėl visuomenės nepasiruošimo tokios paslaugoms, 1995 m. veiklą nutraukė. 1994 m. tapo Moterų partijos nare ir įkūrė Marijampolės skyrių bei vadovavo jam. 1996 m. įkūrė Marijampolės apskrities moters veiklos centrą, kuriam vadovauja savanoriškais pagrindais jau 15 metų. 1996 m. inicijavo Lietuvos Vaikų teisių organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Marijampolės skyriaus įkūrimą bei tapo jos nare ir veikė savanoriškais pagrindais. Nuo 1998 m. buvo iniciatorė jau savarankiškai veikiančių nevyriausybinių organizacijų : tautinių mažumų klubas „Mozaika“, „Marijampolės moterų verslininkių ir vadybininkių klubas“, „Vilkaviškio moterų informacinis ir pagalbos centras“, moterų politikių klubas „Dovė“, moterų klubai Gudelių, Balsupių, Lygumų, Puskelnių, Kūlokų, Kalvarijos kaimuose, seniūnijose ar savivaldybėje. 2000 m. inicijavo Lietuvos Gyventojų patarėjų sąjungos Marijampolės skyriaus bei biuro įkūrimą ir savanoriškais pagrindais dirbo jo veikloje. 2001 m. inicijavo Marijampolės visuomeninių organizacijų sąjungą ir yra jos pirmininkė. 1998 m. Marijampolės miesto ir rajonų žmonių valia buvo išrinkta žmogumi, labiausia besirūpinančiu moterų dalia. 2003 m. buvo išrinkta į penketuką asmenų, labiausia nusipelniusių Marijampolei. 2005 m. buvo nominuota nusipelniusio marijampoliečio vardui ir apdovanota šv. Jurgio statulėle už efektyvią visuomeninę veiklą. 2010 m. buvo nominuota Sūduvos krašto moterimi bei šeima, Socialinės ir darbo ministerijos skelbtame konkurse tapo bendruomeniškiausia Lietuvos šeima. Daugelio nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų narė, dalyvavusi per 500 seminarų ir konferencijų Lietuvoje bei užsienyje moterų, žmogaus teisių, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, reprodukcinės sveikatos, šeimos gyvenimo kokybės gerinimo, krūties vėžio prevencijos, smurto ir bedarbystės mažinimo, paslaugų gyventojams teikimo, lėšų paieškos, bendradarbiavimo su žiniasklaida, pilietinės visuomenės ir tautiškumo, lyčių lygybės, prekybos žmonėmis, partnerystės tarp trijų sektorių: valstybinių institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės skatinimo ir kitais klausimais. Parašiusi ir vykdžiusi per 100 projektų į nacionalinius bei užsienio fondus. Nuo 2010 m. – Liberalų centro sąjungos narė.

Šaltiniai:

Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičiūtė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.
Apskrities moters veiklos centro pirmininkė Adolfina Blauzdžiūnienė: interviu / užrašė] Eleonora Juškevičiūtė // Miesto laikraštis. – 2012, saus. 27, p. 2.
Atidarytas vyrų krizių centras / Aldona Kalinauskienė // Suvalkietis. – 2017, vas. 21, p. 5.
Entuziazmas apleistas patalpas pakeitė neatpažįstamai: neturėdama nė cento patalpų remontui Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė A. Blauzdžiūnienė sugebėjo gauti paramos ir jas jaukiai sutvarkyti / Kazys Kazakevičius // Lietuvos žinios. – 2004, vas. 3, p. 23.
Kova su smurtu šeimose – ne be paradoksų / Irena Zubrickienė // Akistata. – 2013, gruod. 17, p. 4.
Kuria kryptimi ir su kuo eina moterų organizacijos: mintys iš konferencijos, skirtos Pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo 100-sioms metinėms / Ramunė Trakymienė // Lietuvos aidas. – 2007, lapkr. 22, p. 7.
Kviečiame į paramos grupę : “Tas, kas gyvenime žino “kodėl”, pakelia bet kokį “kaip” (Nietzsche) / Adolfina Blauzdžiūnienė, Vytautė Venčkauskienė // Savaitė. – 2009, saus. 7, p. 4.
Lyčių lygybė: [apie moterų padėtį Marijampolės savivaldybėje] / Adolfina Blauzdžiūnienė // Miesto laikraštis. – 2007, vas. 6, p. 1, 2.
Moterys padeda moterims, o vyrams kas padės?: pokalbis su apskrities moterų veiklos centro direktore Adolfina Blauzdžiūnienė / [užrašė] Vytautas Žemaitis // Miesto laikraštis. – 2012, bal. 27, p. 1-2.
Sūduvos krašto moterų bendruomenės raida 1990-2005 metais / Adolfina Baluzdžiūnienė, Daiva Cvirkienė, Laimutė Rimeikienė, Violeta Seredžiuvienė // Lietuvos moterų pažanga: iššūkiai ir realybė. 1990-2005 metai. – P. 170-185.
Ūkio griūtis išklibino tvariausia – šeimą: [pokalbis su Marijampolės vyrų krizių centro vadove, Moterų veiklos centro įkūrėja A. Blauzdžiūnienė / kalbėjosi Dalia Byčienė // Mūsų Respublika. – 2017, liep. 21-27 (Nr. 29), priedas “Žalgiris”, p. 1.
Adolfina Blauzdžiūnienė. Prieiga internete http://www.manobalsas.lt/Adolfina-Blauzdziuniene/
Adolfina Blauzdžiūnienė. 2012. Prieiga internete http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas69786/Kandidato69786Anketa.html
Zubrickienė, I. Kada suprasime, kad smurtas prieš šeimos narį – irgi nusikaltimas? 2016. Prieiga internete http://www.mususavaite.lt
Byčienė, D.Ūkio griūtis išklibino šeimą. 2017. Prieiga internete http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/ukio-griutis-isklibino-seima-1568633/
Poškevičiūtė, L. pagalba nukentėjusiems nuo smurto – ir Šakiuose. 2016. Prieiga internete http://drg.lt/rajone/12850-pagalba-nukentejusiems-nuo-smurto-ir-sakiuose
Virbalyje kalbėtasi apie smurtą šeimose. 2017. Prieiga internete http://suduvosgidas.lt/virbalyje-kalbetasi-apie-smurta-seimose/
Vitkauskienė, R. Vyrų krizių centras dirba dėl šeimų. 2014. Prieiga internete https://www.santaka.info/index.php/2014/01/24/vyru-kriziu-centras-dirba-del-seimu/
Vis daugiau vyrų dėl pagalbos į krizių centrus kreipiasi patys. 2017. Prieiga internete http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-02-26-vis-daugiau-vyru-del-pagalbos-i-kriziu-centrus-kreipiasi-patys/156082