[gimė 1920 12 20 Lapankos k., Gižų vls., Vilkaviškio r. – 2007 11 11] – kunigas. Mokėsi Marijampolės marijonų gimnazijoje, Rygiškių Jono gimnazijoje, Vilkaviškio ir Kauno kunigų seminarijose. Nuo 1949 m. vikaravo Gelgaudiškyje, po metų – Šventežeryje klebonas, nuo 1963 m. – Leipalingio klebonas ir Veisiejų dekanas, po trijų metų – Lukšių klebonas, Lukšiuose persekiotas sovietų vykdomosios valdžios. 1972 m. jau dirbo Vištyčio parapijos administratoriumi iki 1990 m. 1975 m. kunigas pradėjo laikyti šv. Mišias, krikštyti vaikus, katekizuoti, lankyti ligonius, klausytis velykinės išpažinties Černiachovskio (Įsrutis) m. Sužinoję saugumiečiai vėl pradėjo sekti kunigą. Gyventojai, net rusai suteikdavo klebonui savo didelius butus katalikiškoms apeigoms. Kunigas buvo bebaimis. Jis – Lietuvos tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narys. Nuo 1991 m., dėl sveikatos stovio, altarista Kaune. Jo dėdė kunigas, žinomas „Titaniko“ keleivis.
Kunigas Juozas Montvila (1885-1912) gimė Nendriniškių (kitur – Gudelių) k., Marijampolės apskr., Kazio ir Magdalenos Montvilų šeimoje. Užaugo kartu su dar 7 vaikais. Baigęs gimnaziją Marijampolėje 1903–08 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Kunigystės šventimus 1908 03 22 gavo Varšuvoje. Paskirtas vikaru į Lipską (Gardino apsk.), slapta patarnavo unitams. Už tai Rusijos valdžios buvo atstatydintas ir perkeltas į lietuvišką Seinų vyskupijos parapiją Liubavą. Liubave dirbo neilgai. Stačiatikių susektas ir atpažintas buvo apskųstas civilinei valdžiai. Ši neleido jaunajam kunigui eiti kunigo pareigų, išskyrus „skaitytines“ Mišias. Taip kun. Montvila tapo Seinų Katedros rezidentu, redagavo Seinuose leidžiamą žurnalą Šaltinis, rašė pamokslus į kunigams skirtą leidinį Vadovas, piešė kai kuriems Vilniaus laikraščiams ir knygoms. Galiausiai dėl Rusijos imperijos persekiojimų buvo priverstas palikti Lietuvą ir išvykti į Ameriką. Pasiekęs Angliją, nusprendė Ameriką pasiekti laivu „Titanikas“. „Titaniko“ kapitonas, siekdamas mėlynojo kaspino prizo (skiriamo greičiausiai Atlanto vandenyną keleiviniu laineriu įveikusiam kapitonui), nepaisė perspėjimų dėl didžiulių ledkalnių. Netrukus vienas moderniausių to meto laivų sutiko lemtingą kliūtį – pasislėpęs ledkalnis jame suformavo apie 90 metrų dydžio skylę. Kun. Montvilai ir kitiems laive buvusiems dviem katalikų kunigams buvo pasiūlyta lipti į gelbėjimo laivelius. Visi atsisakė, paskutinėmis akimirkomis teikė sakramentus ir guodė žmones. Būdamas 27-erių metų kun. Juozas Montvila liko „Titanike“ ir mirė kartu su daugiau nei 1500 kitų keleivių.
Šaltiniai:
- Grigaitytė, L. Išgelbėjęs žmonijos garbę. 2022. Prieiga internete http://www.msavaite.lt/isgelbejes-zmonijos-garbe/
- Juozas Montvila. Prieiga internete: https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-montvila/
- Mirė ilgametis Vištyčio klebonas. Prieiga internete https://archyvas.xxiamzius.lt/numeriai/2007/12/07/atmi.html
- Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia švenčia 180 metų sukaktį. 2009. Prieiga internete https://www.santaka.info/index.php/2009/06/03/vistycio-svc-trejybes-baznycia-svencia-180-metu-sukakti/
- Žemaitis Kęstutis. Tragizmas ir herojiška meilė „Titanike“: kunigas Juozas Montvila.2022. Prieiga internete: https://www.sventumogarsas.lt/istikimi-kristui/tragizmas-ir-herojiska-meile-titanike-kunigas-juozas-montvila/


Last modified: 2026 27 liepos