[gimė 1842 Vištytyje, Vilkaviškio aps. – 1900 Samaroje (Rusija)] – kompozitorius, vargonininkas, dirigentas. Mokėsi gimtajame miestely ir Smalėnų bernardinų vienuolyne. Dalyvavo 1863 m. sukilime, vienuolika mėnesių kalėjo Kalvarijos kalėjime. Išėjęs iš kalėjimo, pradėjo mokytis vargoninkystės. Neilgai vargoninkavo Bartininkuose, nes 1868 m. pradėjo mokytis Varšuvos konservatorijoje, kurią baigė 1874 m. (vargonų kl.). ir kunig. Bagdono Oginskio buvo pakviestas į Rietavą organizuoti orkestro įsteigiant muzikos mokyklą ir vadovauti orkestrantų chorui, prie kurio buvo jungiami ir kiti kunigaikščio dvaro tarnautojai giedoti per sumą bažnyčioje. Po šešerių metų pasitraukė iš šios vietos ir pradėjo vargoninkauti Kauno katedroje. Po aštuonerių metų vėl grįžo į Rietavą, pirmiau buvusią tarnybą, bet po metų buvo paraližuotas; kunigaikščio pasiųstas Samaron gydytis, po poros metų mirė. Buvo Č. Sasnausko ir T. Brazio mokytojas. Paliko rankraščiuose keletą giesmių. Ypač buvo išgarsėjusi Regina Coeli. Sukūrė mišias mišriam chorui ir vargonams pagal A. Jakšto liet. tekstą („Prieš sostą Tavo puolame su viera“, išl. 1886 Tilžėje), giesmę „Regina coeli“ 4 balsams, kūrinių fortepijonui (neišliko). 1886 m. išleistos pirmosios mišios lietuvių kalba MISZIOS ANT PA-MENKLO SUKAKTUWIU PENKIŲ SZIMTU METU NUO APKRIKSZ-TYJIMO LIETUWOS PASKIRTOS KUNIGUI STRAZDELIUI NA-BASZNĮKUI, SUDĖTO JUI “PULKIM ANT KELIU”. 1886. Tilže. Iszdawejo kaszta spausta pas Wey-eri, ir Arnoldta.” žodžius parašė Adomas Jakštas, išleido kun. J. Lideikis, muziką parašė Juozas Kalvaitis. Taigi, J. Kalvaitis tapo pirmųjų lietuviškai išleistų mišių muzikos autoriumi. Apie šias mišias rašoma: “Mišios parašytos 4 balsų mišriam chorui su vargonų pritarimu, labai lengva ir primityvia harmonija, su daugybe korektūros klaidų. Nors ir lengva harmonija parašytos, bet negalima būtų pasakyti, kad autorius būtų gerai valdęs harmoniją; matyti, tenkinosi vien tik vargonų baigimu konservatorijoje, o harmonijos tiek tesimokyta, kiek tada vargonininkams reikėjo praeiti, laikantis programos. Tos mišios buvo labai populiarios ir mėgiamos. Prieš 60 m. tekdavo man pačiam daugelyje vietų girdėti keliems giedoriams ar vien tik pačiam vargonininkui per sumą jas giedant. Dar ir dabar daugelio dalių melodijas atsimenu. 1920 m. grįžęs Lietuvon, girdėjau, kaip tų mišių Benedictus melodija buvo giedama per sumą “Prieš taip didį Sakramentą” Meškuičių bažnyčioje. Mišios nebuvo dziadziškai parašytos, bet lengva melodija, tik mišių pabaigoje, po peržegnojimo, buvo linksmo maršo ritmas su tam labai tinkančia melodija. Leidinyje autoriaus vardas neminimas. Šiandien tos mišios yra bibliografinė retenybė, labai retai kur beužtinkamos.” (J.Žilevičius, 1961).
Šaltiniai:
- Muzikos enciklopedija. [T.] 2: I-N. – 2003. – 592, [4] p.
- Juozas, Juozas ir dar kartą Juozas! 2020. (Viktorina) https://virtualus.kaunomuziejus.lt/testai/juozas-juozas-ir-dar-karta-juozas/
- Juozas Kalvaitis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Kalvaitis
- Juozas Kalvaitis. Prieiga internete https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-kalvaitis/
- Juozas Kalvaitis. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Juozas_Kalvaitis
- Strazdaitė-Ziberkienė, A. Lietuvybės apraiškos XIX a. muzikos leidiniuose. Daktaro disertacija. 2021. Prieiga internete https://epubl.ktu.edu/object/elaba:104311180/104311180.pdf
- Žilevičius, J. 75 METAI NUO PIRMŲJŲ LIETUVIŠKŲ MIŠIŲ PASIRODYMO. 1961. Aidai. 10 nr. Gruodis. P 451-452. Prieiga internete https://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=224%3A196110&id=3214%3Ami&option=com_content&Itemid=259
Last modified: 2022 26 liepos
