[gimė 1880 01 09 Kazliškių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. – 1956 01 28 Liudvinave] – kunigas, filosofas, visuomenės veikėjas. 1898 m. baigė Marijampolės g-ją, 1903 m. – Seinų kunigų seminariją. 1904 05 28 įšventintas kunigu. 1905 – 1911 studijavo Šveicarijos Friburgo universitete filosofiją. Leido politikos ir satyros laikraštį „Žaibas“. Nuo 1926 04 08 iki 1929 02 01 ėjo 7 pėst. pulko karo kapeliono pareigas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Po karo Kaune kun. dr. V. Bartuškai neliko vietos. Tada kunigas išvyko pas gimines. 1947-ųjų rudenį į Sibirą buvo ištremtas kunigo brolis Baltramiejus su žmona ir sūnumi, 1948-aisiais – brolis Jonas su žmona, dukra ir dviem sūnumis. 1949 metais septynerius metus kalėjimo gavo kunigo brolio Jono sūnus Jonas. 1951 metais ištremtas ir brolio Baltramiejaus sūnus Juozas su šeima.
Buvo ištremta ir sesuo Liorentienė. Todėl 1947 metų vasarą apsigyveno Netičkampyje, pas brolį Joną. Kunigas paskutines gyvenimo dienas leido pas Liudvinavo kleboną kun. Juozą Matulaitį. Kun. dr. V. Bartuška mirė 1956 m. sausio 28 dieną ir buvo palaidotas Liudvinavo bažnyčios šventoriuje. Kaip pasakoja vyresni Liudvinavo gyventojai, kun. dr. V. Bartuška, aukodamas šv. Mišias, per pamokslą nebijodavo kalbėti apie Lietuvos istoriją, aukštindavo tautos didvyrius, gėdindavo komunistus ir ateistus.
Šaltiniai:
-
- Romas Bacevičius. Kunigas, statęs Lietuvos valstybės pamatus// XXI amžius, 2008-09-26 Prieiga internete https://archyvas.xxiamzius.lt/numeriai/2008/09/26/atmi_01.html
- Vincas Bartuška. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Bartu%C5%A1ka_(1881)
Last modified: 2026 30 liepos
