[gimė 1896 12 06 Smalinyčios k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. – 1973 Kaune] – filosofijos daktarė, visuomenės veikėja. 1914 m. baigė Vilkaviškio mergaičių g-ją, Maskvoje, o vėliau Sankt Peterburgo universitete studijavo istoriją ir filologiją. Ten susipažino su Vincu Mykolaičiu-Putinu, kuris ją paskatino vykti studijuoti į Friburgą, nes ten mokama stipendija. 1918 – 1923 m. baigė Friburgo (Šveicarija) universiteto istorijos filosofijos fakultetą. 1923 m. už disertaciją „Die Gruendung des Bistums Samaiten“ („Apie Žemaičių christianizacijos pradžią“), būdama 27 metų, ji gavo filosofijos daktarės laipsnį. 1923 – 1926 „Kultūros“ mergaičių seminarijos mokytoja, nuo 1926 m. „Saulės“ mergaičių mokytojų seminarijos Kaune direktorė. Lietuvos Respublikoje, atgavusioje Nepriklausomybę, ji buvo pirmoji moteris, apgynusi istorijos daktaro disertaciją. Grįžusi į Lietuvą dėstė istoriją Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje. Tarp jos mokinių buvo ir Salomėja Nėris. Vėliau dėstė istoriją Kauno ir Ukmergės gimnazijose. Po Antrojo pasaulinio karo mokytojauti negalėjo, nes tapo tremtinio žmona, dirbo mokyklose sekretore Rašinėjo „Ateityje“, „ Drauge“, „Moteryje“, „Naujojoje Vaidilutėje“ ir kt. 1937 m. išsp. „Žemaičių christianizacijos pradžia“.
Šaltiniai:
-
- Selenis V. Pirmosios profesionalios Lietuvos istorikės 1918-1940 m. Prieiga internete http://etalpykla.lituanistikadb.lt
- Voverienė, O. Jos buvo pirmosios. 2019. Prieiga internete http://alkas.lt
- Marija Andziulytė-Ruginienė. Prieiga internete https://www.findagrave.com
Last modified: 2026 30 liepos
