[gimė 1869 04 23 Vištyčio k., Vilkavišio aps. – 1939 05 25 Baltimorėje, JAV] – dramaturgas. Pasimokęs Vištyčio pradžios mokykloje, turėdamas 13 metų, jis buvo tėvų išsiųstas pas seserį į Brukliną, JAV; čia jis lankė mokyklą, bet mokslą turėjo nutraukti ir išmoko siuvėjo amato. Po kelerių metų persikėlė į Baltimorę, kur dirbo siuvykloje, o laisvalaikiu mokėsi. Baltimorėje aktyviai įsijungė į lietuvių kultūrinį darbą, ypač į teatro mėgėjų veiklą. Matydamas lietuviškų scenos veikalų stoką, jis pats ėmėsi kūrybinio darbo ir parašė nemaža dramų. JAV buvo išsp. šios penkiaveiksmės istorinės tragedijos: „Živilė, duktė Karijoto“ (1905), „Pilėniečiai“ (1908), „Rūtvilė, Žemaitijos mergelė“ (1911) ir „Vytis kankinys“ (1936), 3 veiksmų drama iš baudžiavos laikų „Doros sargas“ (1921), 4 veiksmų komedija „Bijūnėlis“ (1925). Rankraščiuose liko 3 veiksmų tragedija „Revoliu-cijos viltis“ (parašyta 1907), Baltimorės lietuvių tautinio knygyno 25 m. sukakčiai paminėti skirtas 1 veiksmo vaizdelis „Knygynas šventame ąžuole“ (1933), „Virš teisės“. 30 metų jo kūrybinio darbo proga buvo apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1933).
Šaltiniai:
- Šimkus, M. Vincas Nagornoski ir Baltimorės lietuvių mylėtojų draugystė. Prieiga internete http://partizanai.org/karys-1960m-7-8/5138-vincas-nagornoski-ir-baltimores-lietuviu-teatro-myletoju-draugyste
Last modified: 2022 12 rugpjūčio
