Vilkaviškio autotransporto įmonė

1959 m. birželio 1 d. autotransporto ministerija išleido įsakymą “Dėl Vilkaviškio autokolonos įkūrimo“. Iki to laiko Vilkaviškyje buvo tik dispečerinė, įsikūrusi buvusio Vilkaviškio dvaro pastate. Vilkaviškio miestą ir rajoną aptarnavo Kapsuko (Marijampolės) autotransporto kontora su jai priklausančiais automobiliais. Dispečere dirbo Zita Sendžikienė. Remontui ir techniniam aptarnavimui atlikti automobiliai važiuodavo į Kapsuką, o būdami komandiruotėje Vilkaviškyje turėdavo apsistoti buvusiame Vilkaviškio dvaro kieme. Tačiau vairuotojai dažniausiai transporto priemones laikydavo savo namų kiemuose. Dauguma vairuotojų buvo vilkaviškiečiai. Ilgainiui ėmė stiprėti vietinės autokolonos poreikis.
Galiausiai ji buvo įkurta buvusio Vilkaviškio dvaro teritorijoje, kuria prieš tai naudojosi tarybinis ūkis. Pirmasis Vilkaviškio autokolonos vadovas buvo Algirdas Mačiulis (1959-1962 m.). Reikėjo patalpų administracijai ir dirbtuvėms. Administracija, techninis skyrius, buhalterija buvo įkurdinti dvaro pastate. Rekonstravus buvusį tvartą, atsirado patalpos būtiniausiems remonto darbams. Įrengti tekinimo, padangų montavimo, kuro aparatūros remonto, elektrikų cechai, tepimo postas, sandėlis-įrankinė, keletas remontui skirtų duobių, kalvė. Susikūrusioje autokolonoje dirbo 24 darbuotojai, autokolona turėjo 18 sunkvežimių. 1959 m. rugpjūčio mėn. iš Kauno autobusų gamyklos buvo gauti du KAG-3 markės autobusai. Rugpjūčio 7 d. pirmą kartą Vilkaviškio istorijoje jie pradėjo kursuoti miesto maršrutu „Naujamiestis – Geležinkelio stotis“ nuo 5 iki 24 valandos su dvidešimt minučių laiko tarpu bet kuria kryptimi. Rugpjūčio 18 d., gavus dar vien autobusą, atidarytas pirmasis užmiesčio maršrutas Vilkaviškis- Pilviškiai – Bartninkai- Vilkaviškis. Buvo pastatytos ir mažos, tuo metu standartinės autobusų stotys Vilkaviškyje ir Kybartuose. Nauja, erdvesnė stoti Vilkaviškyje pastatyta 1976 m.
Iš pradžių įmonė neturėjo net vandentiekio, vandenį semdavo iš paprasto šachtinio šulinio. Žiemos metu jį pašildydavo 200 l talpos metalinėje statinėje. Ji buvo pastatyta arti šulinio ant sudėtų plytų pakuros, kūrendavo naktinis sargas. Kad gautų šilto vandens, vairuotojai į darbą ateidavo anksti. Kadangi tuo metu neužšąlančių skysčių nebuvo, iš automobilio variklio ir aušinimo radiatoriaus reikėjo nuolat išleidinėti vandenį, kad neužšaltų. Būdavo ir taip, kad žiemos naktimis specialus autobusų išvarinėtojas užvedinėdavo automobilius tam tikru laiku, kad neužšaltų vanduo. Kitos automobilių priežiūros priemonės bei kuras irgi buvo ne itin kokybiški. Automobiliai buvo laikomi atvirame lauke, dažnai lauke ir remontuojami.
1960-aisiais Vilkaviškio autokolona gavo du lengvuosius automobilius „Moskvič – 407“. Tai buvo pirmieji Vilkaviškio taksi. Bėgant laikui, autokolona augo.
1962 m. gegužės 25 d. Automobilių transporto ir Plentų ministro įsakymu Vilkaviškio Autokolona buvo atskirta nuo Kapsuko (Marijampolės) autotransporto kontoros ir sudaryta Vilkaviškio autotransporto kontora. Susikūrusi Vilkaviškio autotransporto kontora (ATK) jau turėjo 105 automobilius. Iš jų – 2 krovininius taksi. Atsiskiriant Kapsuko (Marijampolės) ATK atidavė seną lengvąjį automobilį „Pobieda“. Tai buvo vienintelis tarnybinis automobilis, kuriuo naudojosi administracija ir techninis skyrius. Pirmuoju Vilkaviškio ATK viršininku buvo Alfonsas Vazalis (1962-1966).1963 m. buvo atstatytas ir pritaikytas dar vienas apgriautas senas ūkinis pastatas, stovintis autokontoros teritorijoje. Viename jo gale įsikūrė administracija, eksploatacija ir techninis skyrius. Kitame – autobusų aptarnavimo patalpos: tekinimo cechas, autodalių sandėlis ir suvirinimo cechas. Darbuotojų, ypač vairuotojų ir autošaltkalvių, darbo sąlygos pagerėjo. Sunkvežimių vairuotojams atiteko buvusi autobusų remonto zona. Todėl daugiau sunkvežimių buvo galima remontuoti uždaroje patalpoje. Jau pirmaisiais darbo metais antros klasės autobusų vairuotojams atsirado galimybė kelti kvalifikaciją. Išlaikę egzaminus, tapo pirmos klasės vairuotojais. 1965 m. vasarą autobusuose buvo įrengti bilietų pardavimo automatai, suvienodintos bilietų kainos. 1966 – 1983 m. įmonės vadovu buvo Algimantas Gilaitis. Laikui bėgant, buvo pastatyta: erdvios automobilių remonto dirbtuvės, dviejų aukštų administracinis pastatas, dviejų aukštų buitinės patalpos. Dirbtuvėse buvo įrengtos buitinės patalpos, dušas, poilsio kambarys, gazuoto vandens automatas. Įrengta kavinė-valgykla, išasfaltuota ir sutvarkyta įmonės teritorija. Vyriausiojo inžinieriaus Raimundo Mazausko iniciatyva įmonės teritorijoje esantis žemės plotas buvo užsodintas vaismedžiais ir tapo sodu. Upės pakrantės ruožas užsodintas šaltalankiais ir kitais dekoratyviniais medeliais.
1983 m., įmonės vadovu tapus Kęstučiui Akramui, po rudeninės apžiūros įmonė buvo įvertinta 94 balais. Jam vadovaujant buvo įdiegta vidinė ūkiskaita, 1986 m. pradžioje pradėtas eksploatuoti diagnostikos postas, autobusų stotyje ėmė veikti automatinė keleivių informavimo sistema, miesto maršrutiniams autobusams pradėta diegti pusiau automatinė indukcinė ryšio kontrolė. Vilkaviškio ATĮ radiotechnikas Juozas Kaminskas Vilkaviškio autobusų stoties dispečerinėje įdiegė savadarbių mikroschemų pagrindu sukurtą valdymo pultą. Vilkaviškis buvo pirmasis miestas, kuriame Lietuvos tolimojo susisiekimo autobuse buvo įrengtas kasos aparatas.1991 m. pastatytas autodalių ir agregatų sandėlis bei dviejų aukštų poilsio vila prie Vištyčio ežero, pavadinta „Šermukšnis“.
Maža autokolona tapo didele autotransporto įmone, turėjusia virš 400 darbuotojų, virš 200 įvairios paskirties automobilių
Įmonės darbuotojai aktyvai dalyvavo 1991 m. sausio įvykiuose. Ypač didvyriškai pasielgė a.a. Benas Mykolaitis, tomis dienomis į Vilnių su furgonu nugabenęs svarbų krovinį.
1991 m. Vilkaviškio ATĮ buvo perskirta į atskiras krovininių automobilių ir keleivinio autobusų transporto įmones. UAB „Vilkaviškio valstybinis autobusų parkas“ tapo priklausomas Vilkaviškio rajono savivaldybei, jo direktoriumi paskirtas Algimantas Ankevičius.
1959-1992 m. įmonės vadovais buvo:
Algirdas Mičiulis (1959-1962 m.)
Alfonsas Vazalis (1962-1966 m.)
Algimantas Gilaitis (1966-1983 m.)
Kęstutis Akramas (1983-1992 m.).
1993 m. Vilkaviškio autotransporto įmonė buvo privatizuota ir įkurta akcinė bendrovė „Vilkatransas“.
2002 m. AB „Vilkatransas“ bankrutavo.

Šaltiniai:

1. Vilkaviškio autotransporto įmonė. Praeitis. Vadovų ir bendradarbių prisiminimus užrašė Alvydas Stankevičius. 2017.