Gudkaimis

Kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Kybartų, 8,8 km iki Kybartų seniūnijos, į vakarus nuo Vilkaviškio, 24 km iki Vilkaviškio savivaldybės. Seniūnaitijos centras. Kaimo plotas 7,32 km².1923 buvo 123, 2001 – 395, 2021 – 293 gyventojai. Prie kaimo prasideda Šeimenos intakas Juodupė. Gudkaimis priklauso Kybartų parapijai.

Priešdėlis Gut- oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose reiškė: viensėdis arba dvaras. Taip susidarė dvikalbis pavadinimas „Gudkaimis“. Anksčiau Gudkaimio pavadinimas buvo rašomas su „t“ raide – Gutkaimis. Kaimo pavadinimą pakeitė tarybinė valdžia apie 1970-1980 m. Dėl istorinio pavadinimo atkūrimo bendruomenė diskutuoja su visuomene, vietiniais gyventojais.

Istoriniuose šaltiniuose minimas jau XIX a. pradžioje. 1827 m. buvo 2 Gudkaimio kaimai ir 2 palivarkai, turintys 482 gyventojus, 41 namą. Iš vieno palivarko susidarė Gernevės ir Žagarės kaimai. Aplink gyvenvietę ir jos viduje buvo vokiečių dvarai. Gudkaimio dvaro šeimininkas buvo vokietis Karolis Baldamas. 1919 vasarį ir 1926 liepą streikavo Gudkaimio dvaro darbininkai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kaimas išsiskirstė į vienkiemius.

Baldamo valdos siekė 180 ha. Jo laikais Gudkaimyje pradėti auginti obuoliai, dvarininkas turėjo didelį ir išpuoselėtą sodą. Po žemės reformos Lietuvoje (1920 – 1922 m.) dvarininkams buvo palikta valdyti tik 80 ha žemės, likusi žemė išdalinta savanoriams ir bežemiams. Vėliau, kaip pavyzdingam ūkiui, dvaro plotas padidintas iki 200 ha. Prasidėjus karui, Baldamas su šeima, aplinkui gyvenę vokiečiai ūkininkai ir dvarų šeimininkai pasitraukė į Vokietiją. Aplink Gudkaimį liko daug laisvų sklypų, kuriuose po karo apsigyveno lietuvių šeimos. Kaime išlikęs tik vienas originalus Baldamo statinys: kalvė. 2015 m. Kybartų seniūnas Romas Šunokas Gudkaimio bendruomenės pirmininkui Ramūnui Žemaičiui įteikė laikytą dingusiu (pavogtą?) Baldamo dvaro varpą. Bronzinio varpo aukštis 30 cm, plotis – 27 cm, svoris apie 10 kg. Varpas senajame dvare buvo naudojamas kviesti į darbą, pietums paskelbti bei gaisro atveju.

1949–50 m. Gudkaimio kaimas priklausė Vilkupių kolūkiui. 1950–1970 m. buvo sodinami sodai, statomos fermos, pastatyti du daugiabučiai gyvenamieji namai. Rekonstravus Baldamo „Pakajus“ – ponų gyvenamąjį namą, 1955 m. atidaryta biblioteka, 1960 m. – felčerių-akušerių punktas, 1964 m. – kultūros namai. Kultūrinis gyvenimas Gudkaimyje klestėjo. Kaimo kolektyvai dalyvaudavo konkursuose, koncertuodavo kituose kultūros namuose. Ypač kaimo kultūriniam gyvenimui nusipelnė bibliotekos vedėja Bronė Vaitkevičiūtė, kultūros namų direktorė Aldona Kilkuvienė, meno vadovas Gintautas Turonis. 1960–1980 m. Gudkaimyje kilnojamasis kino teatras rodydavo filmus. Vėliau kultūros namuose buvo įrengta aparatinė ir filmus rodydavo vietoje. Prie buvusios ūkio katilinės 1970–1980 m. veikė pirtis.

1977 m., sovietmečiu, Gudkaimis buvo Prano Eidukevičiaus sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1990 m. tapo Gudkaimio valstybiniu sodininkystės ūkiu. 1992 m. pervadintas į Gudkaimio žemės ūkio bendrovę. 1998-aisiais, sugriuvus Gudkaimio žemės ūkio bendrovei, keletas bendraminčių įkūrė kooperatyvą „Olrevita“, kuris netrukus perėjo į Kušlių šeimos rankas ir tapo šeimos verslu. Šiuo metu kooperatyvui vadovauja Vitas Kušlys. 150 ha auginama apie 20 obuolių veislių, parduodamų Lietuvos rinkoje.

1995 m. gruodžio 29 dieną Gudkaimyje atidaryti globos namai. Juose pirmąją žiemą praleido dvidešimt vienišų senelių. Šiuo metu Gudkaimio globos namuose yra 80 vietų. Jų ilgamečio direktoriaus Rimo Murino darbas įvertintas „Gerumo žvaigžde“. Globos namai labai svarbūs kaimo gyvenimui – senoliai gali likti savo aplinkoje, vietiniai gyventojai turi darbo vietų, veikia bendros sveikatingumo programos, organizuojamos bendros šventės, įvairūs renginiai. Po sovietinių laikų kaimas pasikeitė: išasfaltuotos ir apšviestos gatvės, sutvarkytas vandentiekis.

2003 m. Juozo Sakalausko ir Teresėlės Rickevičienės iniciatyva kaime pastatytas kryžius, o 2003 m. rugsėjo 24 d. Gudkaimyje įkurta kaimo bendruomenė, kurios ilgametis pirmininkas yra itin iniciatyvus ir veiklus Ramūnas Žemaitis. Bendruomenės namais tapo suremontuotas apleistos buvusios valgyklos pastatas. Taip pat bendruomenė nupirko apleistą ir nykstantį buvusios Prapuolenių aštuonmetės mokyklos pastatą (anot bendruomenės pirmininko, dėl pasklidusios klaidos jis buvo pavadintas „dvaru“). Prapuolenių mokykla atidaryta 1912 m. Tais pačiais metais mokytojas Jonas Ferdinandas Knyza iš Veiverių buvo pasiųstas joje mokytojauti. Ši mokykla užsidarė 1970 m. 1958–1970 m. mokykloje dirbo ir Gudkaimio kaimo šviesuolė, dabartinio kaimo bendruomenės pirmininko mama Laimutė-Ona Žemaitienė, knygelės apie Gudkaimį ir Gudkaimio himno autorė. 2019 m. nykstantis buvusios mokyklos pastatas tapo Savarankiško gyvenimo namais. Bendruomenės pirmininko iniciatyva įrengta vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai, riedlenčių parkas, krepšinio, tinklinio ir futbolo aikštelės, sutvarkyta poilsio zona prie iškasto tvenkinio. Kaime vyksta švaros talkos, šventės, renginiai, koncertai, organizuojamos ekskursijos.

Šiuo metu, be globos namų ir bibliotekos, kaime veikia Kybartų vaikų darželio „Ąžuoliukas“ Gudkaimio skyrius, Gudkaimio kaimo bendruomenės Vaikų dienos centras „Atžala“, Gudkaimio kaimo bendruomenės Savarankiško gyvenimo namai. Gudkaimio kaimo bendruomenės namų pastate įrengtas Gudkaimio krašto muziejus.

Šiandien Gudkaimis – gyvas, darbštus ir vieningas kaimas. Žmonės rūpinasi savo aplinka, puoselėja tradicijas, yra atviri naujovėms. Bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja renginiuose, išvykose, noriai gražina ir gerina savo gyvenimą. Juos jungia nuoširdūs pokalbiai, tarpusavio pagalba ir pasididžiavimas savo kraštu. Bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis 2011 m. pagerbtas LNK televizijos „Auksinės širdies“ nominacija, 2018 m. buvo apdovanotas ‚Auksinės krivūlės riterio“ statulėle.

Šiuo metu Gudkaimio seniūnaitijoje gyvena: Gudkaimyje – 306, Prapuoleniuose – 23, Stulgeliuose – 30, Šikšniuose – 40, Varpučiuose – 11, Žagrėnuose – 18 gyventojų. Gudkaimyje gyvena Badaičių, Andziulių, Sakalauskų, Rickevičių, Sarpalių, Žemaičių, Priešpilių, Broniškų, Grudzinskų, Kivytų, Kučiauskų, Felnerių, Ramaškų, Duobaičių, Stipinų, Dabrišių, Kalvaičių, Kuncevičių, Jasulevičių, Vasiliauskų, Remeikų, Ališauskų, Kurtinaičių, Greičaičių šeimos. Istorinę atmintį kaimas puoselėja prižiūrėdamas senąsias vokiečių kapines, tebegyvi pasakojimai apie dvarininkų gyvenimą.

Šaltiniai:

Atnaujinti Gudkaimio globos namai papuošė kaimą// Santaka Nr.44. 2015 m. balandžio 16 d., p.5.
Birštonė Toma. Vietovės praeitį įamžino riboženkliu ir logotipu su istoriniais akcentais// Santaka Nr.52. 2023 m. liepos 7 d., p.3.
Gudkaimis. Sudarė Danutė Lisauskaitė. Adaksita, 2007.
Gudkaimis. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Gudkaimis
Gudkaimis. Prieiga internete https://www.vle.lt/straipsnis/gudkaimis/
Gudkaimio kaimo bendruomenė kuria savarankiško gyvenimo namus// Santaka Nr. 54. 2019 m. liepos 12d., p.13
Gudkaimio bibliotekininkės Irenos Andziulienės ir Gudkaimio bendruomenės pirmininko Ramūno Žemaičio liudijimai
Mašalaitis Benjaminas. Sūduvos krašto dvarai. Marijampolė : Piko valanda, 2015. P.p.91-93.
Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. I tomas. Vilnius: Mintis, 1966. P.617.
Nenėnienė Birutė. Gudkaimio globos namams sukako penkiolika metų// Santaka Nr. 147. 2010 m. gruodžio 23 d., p.9.
„Olrevita“ savo produkciją realizuoja Lietuvoje// Santaka Nr. 7.2015 m. sausio 17 d., p. 9.
Susipažinkite su mūsų istorija ir misija. Prieiga internete https://gudkaimioobuoliai.lt/apie-mus/
Vietovardžių žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.
Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio globos namai. Prieiga internete https://gudkaimionamai.webnode.page/
Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. P.260.
Vitkauskienė Renata. Direktoriaus darbas įvertintas „Gerumo žvaigžde“//Santaka Nr.93. 2014 m. rugpjūčio 16 d., p.1.
Žalnierukynaitė Kristina. Sugrįžo senasis Baldamo varpas// Santaka Nr. 146. 2015 m. gruodžio 15 d., p.5.
Žalnierukynaitė Kristina. Gudkaimio bendruomenė tapo … dvarininke // Santaka Nr.21. 2016 m. vasario 23 d., p.4.
Žalnierukynaitė Kristina. Dvaras virto savarankiško gyvenimo namais // Santaka Nr.52. 2019 m. liepos 5 d., p.1-2.
Žalnierukynaitė Kristina. Prapuolenių kaime karaliauja vieniši vyrai // Santaka Nr. 93. 2019 m. lapkričio 26 d.,P.7-8.