Vištyčio ežeras

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sanglaudoje, aukštų piliakalnių ir šimtamečių miškų apsuptyje tyvuliuoja tamsiai mėlyno vandens Vištyčio ežeras – didžiausia Suvalkijos krašto puošmena. Ežeras susidaręs sudėtingoje Vištyčio aukštumos tarpukalvių dubumoje. Rusijos pusėje ežeras sudaro Didžiąją įlanką, tuo tarpu Lietuvos krantas mažiau raižytas. Dubens šlaitai statūs ir aukšti, su 8 m ledyninio ežero ir 4-5 m holoceno ežero terasomis. Vakarinė ir šiaurės vakarinė terasa pelkėta. Apie vakarinius ir pietinius krantus dunkso miškai (Romintos giria). Dugnas raižytas, yra 25-30 m gylio lovių. Atabradai gan siauri, pakrančių augalija vakaruose siekia 5-6 m gylį. Vandens skaidrumas 6-8 m. Į Vištyčio ežerą suteka 15 upelių (Vyžaina, Černica, Bezymianaja ir kt.), šiaurėje išteka Priegliaus baseino upė Pisa. Šis “aukščiausiai” Lietuvoje esantis net 172.4 m virš jūros lygio ežeras ne vien dėl savo “aukšto lygio” nusipelno mūsų dėmesio. Jis įdomus geografiniu, ekologiniu, istoriniu ir politiniu atžvilgiu. Vištyčio ežeras – tai ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir, kas nepaprastai svarbu – pats švariausias. Ne veltui Vištyčio ežeras dažnai vadinamas “Europos Baikalu”. Ežeras, kaip ir pati Suvalkijos aukštuma yra ledyninės kilmės. Šis nuostabus gamtos kampelis ko gero pats seniausias Lietuvoje ir buvusioje Prūsijoje, nes jau prieš 14 000 metų Vištyčio krašto kalvos išsivadavo iš paskutinio Valdajaus ledynmečio, kuris suformavo ežero vagą ir daubas, gniaužtų. Čia, ant nuostabaus ir gausaus žuvimi Vištyčio ežero kranto, prieš 10 000 metų įsikūrė pirmieji mūsų krašto žmonės. Tai patvirtina ir tas faktas, kad prie Vištyčio ežero krantų buvo rasti vieni iš seniausių Lietuvoje ir Prūsijoje žmogaus gyvenimo ir egzistencijos pėdsakų. Šie pėdsakai tai akmens amžiaus laikų darbo, buities, medžioklės ir žvejybos įrankiai. Tai liudija, kad senovės žvejai, prieš 10 000 metų gyvenę prie Vištyčio ežero, savo nuožmioje kovoje už išlikimą naudojo pagamintus iš titnago medžioklės ir žvejybos įrankius.

Ežere veisiasi 22 rūšių žuvys, tarp jų seliavos, sykai, unguriai, vėgėlės, lydekos, ešeriai, kuojos, lynai ir kt. Ežere gyvena ~150 bestuburių rūšių, Didžiojoje įlankoje lizdus suka gulbės, antys. Vištyčio vardas labai senas ir istorine prasme. Jis minimas jau XIV a. dokumentuose, kryžiuočių kronikose ir vadinamas “Dvystytz”, “Wystiter See” vardais. Amžių tėkmėje vokiečiai šio vardo niekada nekeitė. Pirmą kartą šio ežero vardas buvo minimas ir užrašytas, tikriausia nelabai tiksliai, Kryžiuočių kelių aprašuose (aprašymuose) 1384 m. “Dwissit” vardu. Ežero atsiradimą apipynę nemažai padavimų. Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandabūrija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus (piemuo, mergaitė) paminėjęs vištytį – netyčia atspėjęs ežero vardą. Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš jo skraidęs vištytis ir cypsėjęs. Kai žmonės sušukę „Vištytis! Vištytis!“, ežeras nurimęs.

Šaltiniai:

Aleksandravičius, Algimantas. Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota: fotografijos/ [fotografijų ir teksto autorius, sudarytojas] Algimantas Aleksandravičius. – Vilnius: Vaga, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 349, [2] p.: iliustr.; 32 cm
Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
Vištytis: monografija/ sudarytojai Vilius Kočiubaitis ir Žydronė Kolevinskienė. – Vilnius: Leidyba Tau, 2015. – 2 d.: iliustr.
Mūsų Vištytis. Prieiga internete http://www.geocities.ws/kociubaitis/ezeras.html
Vištytis. Prieiga internete http://www.sudava.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=58:vitytis&catid=1:marsrutai&Itemid=50
Vištyčio ežero vardo paslaptys: tai nesusiję su paukščiukais. Prieiga internete http://kultura.lrytas.lt/istorija/vistycio-ezero-vardo-paslaptys-tai-nesusije-su-pauksciukais.htm
Vištytis (ežeras). Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%A1tytis_(e%C5%BEeras)

_____