Praeityje Vinkšnupiai garsėjo čia gyvenusiais totoriais, turėjusiais net ir savo mečetę (totorių kapinės su išlikusiais originaliais antkapiais – visai netoli dvaro). Teigiama, kad kitados Vinkšnupiai buvo padovanoti vienam totorių karo vadui Temir-Tuhan-bejui, kuris lietuvių pusėje kovėsi Žalgirio mūšyje. Vedė lietuvę Baranauskaitę ir pasivadino Tuhan-Baranauskas (Baranowski). Kiti šaltiniai teigia, kad „kažkuris jo įpėdinis vedė vietos dvarininkaitę, lietuvaitę Baranauskaitę“. Kai kuriuose tyrinėjimuose teigiama, kad čia XVI a. jau stovėjo mečetė. Vinkšnupių dvaro įkūrimo pradžia reikėtų laikyti XIX a. pr. Naujiesiems dvarininkams klestėti sekėsi neilgai, nes Napoleonas panaikino baudžiavą. Vis tik didžioji dalis vinkšnupiečių, būdami vienos tautybės, neišsivaikščiojo ir nuėjo į dvarą tarnauti samdiniais. 1821 – 1824 m. imamo Mustafos Bazarevskio prašymu vietos musulmonai aukojo medieną, pinigus, už kuriuos netrukus kapinėse pastatė mečetę, seniau nugriautos ar savaime nuvirtusios šventyklos vietoje. Šis imamas tuo metu valdė ir Vinkšnupių dvarą. Nemaža dalis aukų buvo skirta imamo namui pastatyti. Manoma, kad dokumente kalbama ne apie dvaro, bet kito gyvenamojo namo statybą. Tai buvo vienintelė medinė mečetė Lenkijos Karalystėje. Po generolo Baranausko mirties jo dvarai, palivarkai ir kitos valdos atiteko sūnums Motiejui, Salichui, Eljašui. Mustafai ir Abramui. 1838 m. Lenkijos karalystės potvarkiu Vinkšnupiai atiteko Salichui, kurio vienintelis sūnus Samuelis tapo 1863 m. sukilimo dalyviu. Neaišku, kaip dėl to jis nukentėjo, bet Baranauskai neteko valdžios ir suirutės metu dvare tvarkėsi Tomas Volskis. Vilkaviškio klebonas Juozas Zenkevičius, už jo ištekinęs savo dukterėčią, pats kaip „kraitį“ perėmė dvaro valdymą. 1884 m. Vinkšnupių dvarui priklausė Margiai (dar kitaip Vaišvilai) ir Alksninė (lenkiškai Olszyna). Jo teritorija užėmė 925 margus (1 senasis lenkiškas margas prilygo 55 arams), iš kurių 389 – dirbama žemė, 135 – pievos, 19 – nenaudojamos žemės, 11 – miškas ir kt. Dvarui priklausė du mūriniai ir 13 medinių pastatų. Kunigas J. Zenkevičius irgi ilgai negalėjo disponuoti dvaru, nes jau buvo pagarbaus amžiaus (gimė 1790 m.). Matyt, iš save lenkais vadinusių Volskių Vinkšnupius perėmė totoriai.
„Lenkijos Karalystės geografijos žodynas“, išleistame XIX a. pabaigoje apie Vinkšnupius rašoma: ”Vinkšnupiai(…) kaimas ir palivarkas, Vilkaviškio apylinkėse, Bartninkų parapijoje. 18 varstų nuo Vilkaviškio. Palivarke 4 namai, 80 gyventojų; kaime 26 namai, 150 gyventojų. 1827 m. buvo 23 namai, 175 gyventojai. Paskutiniu imamu prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo Chaleckis; jam priklausė ir dvaras. Tačiau tarpukario Lietuvos laikais šios žemės jau priklausė Gavrilkevičiams, kurie čia 4 – ame dešimtmetyje pasistatė (tiksliau – perstatė) neoklasicistinio stiliaus raudonų plytų dvarelį su arkadiniu portiku ir balkonu. Nuosavybės teises turėjo ir Stanislava Valskienė (ar Volskienė), matyt, buvusi minėto Tomo Volskio palikuonė. Būsimas generolas ir Lenkijos valstybės vadovas V. Jeruzelskis, sovietams okupavus Lenkiją, 1939 m. rugsėjo 23 d. ties Kapčiamiesčiu kirto Lietuvos sieną ir, ten pabuvęs keletą dienų atvyko į Vinkšnupius. Čia Jeruzelskių šeima, atsilygindama už prieglaudą, dirbo įvairius darbus: jaunasis Jeruzelskis su tėvu triūsė ūkyje, motina su dvylikamete mergaite prižiūrėjo rūmų buitį. Ramūs laikai tęsėsi apie pusmetį. 1940 m. užėjus sovietams, abiems vaikams buvo padaryti Sovietų Lietuvos asmens dokumentai. 1941 m. pavasarį dvarą nacionalizavo. Lenkų šeima apsigyveno pas eilinius Vinkšnupių ūkininkus, tačiau suėmimo neišvengė. Kai birželio 14 d. juos areštavo ir atvežė į Vilkaviškį, tai atėmė 99 vokiškas markes, 3 caro rublius, suomišką peilį ir Kodak firmos aparatą. Į Bijsko vietovę buvo atvežti ne tik Jeruzelskis, bet ir Gavrilkevičiai; pastarieji deklaravo, kad esą lietuviai (iki tol save laikė lenkais) ir 1956 m. buvo paleisti iš tremties. Išvyko į Lenkiją. Senasis Chaleckių dvaras garsėjo tuo, kad daugelį baldų pagamino pagrindiniai miestelio gyventojai – totoriai. Šiuo aspektu baldų stilistika smarkiai skyrėsi nuo kitų Užnemunės dvarų baldų: raižyboje vyravo arabeskos ir akanto elementai, o koloristikoje – mėlynos bei baltos spalvos. Deja, į naujai pastatytą dvarą persinešė tik dalį turtų; kitus leido išsinešioti vietiniams, talkinusiems statybos ir tvarkymo darbams. Dabar galima pamatyti tik brangių krosnies koklių liekanas (krosnį „privatizavo“ jau po 1990 metų).
Šaltiniai:
-
Mimaitė, Augustė. Dvarą aplankė jo žmonės/ Augustės Mimaitės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2023, liep. 7, p. 10.
-
Nenėnienė, Birutė. Susitikimai Vinkšnupiuose – netikėti ir realūs/ Birutė Nenėnienė; autorės nuotr. – Iliustr.// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2021, geg. 28, p. 2.
-
Rupeikienė, Elena. Totorių kultūra mūsų krašte paliko gilius pėdsakus/ Elena Rupeikienė: K. Guralskio pieš. – Iliustr. – B. d. – Rubrika: Istorija// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2021, geg. 18, p. 7.
- Sūduvos krašto dvarai/ Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 309 – 314 – ISBN 978-609-422-109-5
- Vinkšnupių dvaras/ Arūnas Serneckas// Santaka. – 1995, liep. 22, p. 5. – (Dvarai – 20)
- Vitkauskienė, Renata. Dvaro atgimimą sieja su Lietuvos totoriais / Renata Vitkauskienė; autorės nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Lietuva – širdy// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2014, birž. 14, p. 4.
-
Vitkauskienė, Renata. Naujieji šeimininkai suvokia prisiimtą atsakomybę už dvarą/ Renata Vitkauskienė; nuotr. iš www.dvarofondas.lt. – Iliustr. – Rubrika: Paveldas // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2023, bal. 25, p. 1, 5.
-
Žilinskas, Antanas. Lenkijos prezidento pėdsakai Vinkšnupiuose/ Antanas Žilinskas. – Iliustr. – Rubrika: Įdomioji istorija// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2014, rugs. 16, p. 5.
- Kupčinskienė, Laura. Vilkaviškio rajono dvarų sodybų paveldas: kultūrinė vertė ir panaudos galimybės. Magistro baigiamasis darbas. – Kaunas, 2013. Prieiga internete https://vb.vdu.lt/object/elaba:1987393/1987393.pdf
- Lietuvos totoriai. 2011. Prieiga internete http://old.tbn.lt/web_doc/Laikrastis136.pdf
-
Skripūnas, Elvis. Klasika Vilkaviškyje skambės su dvaro atstatymo idėja/ Elvio Skripūno nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2023, lapkr. 10, p. 5.
- Užnemunės dvarai mena garsius politikus. Prieiga internete http://benjamino.blogas.lt/uznemunes-dvarai-mena-garsius-politikus-374.html
- Vinkšnupių dvaras. Prieiga internete http://benjamino.blogas.lt/tag/vinksnupiu-dvaras
- Vinkšnupių dvaras. Prieiga internete https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/vinksnupiu-dvaras/1650
- Vinkšnupių dvaras brenda užmarštin. 2018. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=49554
- Vitkauskienė R. Dvaro atgimimą sieja su Lietuvos totoriais. Prieiga internete http://www.santaka.info/?sidx=31346
- Vinkšnupių dvaras. Prieiga internete http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7558
- Vinkšnupiai (Vilkaviškis). Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Vink%C5%A1nupiai_(Vilkavi%C5%A1kis)
- Vinkšnupių dvaro rūmai. Prieiga internete https://www.facebook.com/Lietuvosdvarai/photos/a.522987214513881.1073741990.181971031948836/522987251180544/
_____
Last modified: 2024 7 lapkričio