[gimė 1903 m. kovo 17 d. Pavembrių kaime, Vilkaviškio raj., mirė 1936 m. lapkričio 9 d.]. Policininkas, šaulys, jaunalietuvis, Vilkaviškio skautų įkūrėjas gimė ir augo ūkininkų šeimoje. Karo metu šeimai teko trauktis ir išvykti į Voronežą Rusijoje. Čia Liudas pasimetė nuo tėvų ir buvo atiduotas į prieglaudą. Iš prieglaudos jį pasiėmė Raseinių apskrities Juozapavo dvaro savininkas inžinierius Daugirdas. Jis ne tik globojo Liudą, bet ir leido jį į mokslus. Voroneže berniukas baigė tris gimnazijos klases. Po karo su globėju sugrįžo į Vilkaviškį ir susirado tėvus. Nuo 2 iki 6 klasės buvo remiamas ir mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje. Mirus globėjui, mokslų negalėjo baigti  ir 1922 m. pradėjo dirbti raštininku-apskaitininku Vilkaviškio apskrityje. Vėliau šešis metus mokytojavo Boblaukio pradžios mokykloje. 1920 m. vasario 24 d. drauge su Viktoru Bačinsku įsteigė pirmąją skautų draugovę Vilkaviškyje ir aktyviai dalyvavo jos veikloje: iki 1921 m. vasario 3 d. buvo draugininku, o iki 1922 m. rudens – adjutantu. 1922 m. gegužės 15 d. įstojo į šaulių sąjungą ir tapo Pajevonio šaulių būrio vadu.

1928-1929 m. atliko karinę prievolę devintajame pėstininkų pulke, kur įgijo jaunesniojo leitenanto laipsnį. 1929 m. buvo paskirtas eiliniu policininku Vilkaviškio apskrityje. 1931 m. baigė Kauno aukštesniąją policijos mokyklą ir įgijo leitenanto laipsnį. Tais pačiais metais tapo nuovados viršininko padėjėju, vėliau dirbo Žaliosios, Pajevonio, Gižų valsčių nuovadų viršininku. 1933 m. liepos 23 d. vedė mokytoją Stefaniją Svotelytę.

Liudas lietuvninkas organizuodavo jaunimo suėjimus, bendraudavo su mokytojais. Buvo nemėgiamas vagių, degtinės gamintojų, padegėjų ir kitų nusikaltėlių. 1935 m., prasidėjus Suvalkijos ūkininkų  streikui, situacija apylinkėje tapo ypač įtempta: prasidėjo padegimai, buvo pjaustomi telefonų laidai, neleidžiama ūkininkams vežti prekes į turgų, L.Lietuvininkui siunčiami grasinantys laiškai.

1936 m. lapkričio 9 d. jis buvo nušautas darbo vietoje. Policija pasirūpino iškilmingomis laidotuvėmis, suorganizavo palydą. Laidotuvėse dalyvavo Vilkaviškio skautų, jaunalietuvių, šaulių garbės būriai, karių kuopa, policijos ir šaulių orkestras. 1937 m. našlės Stefanijos Lietuvninkienės pastangomis Liudo Lietuvninko atminimui buvo pastatytas ir pašventintas Art Deco stilistikos paminklas senosiose Vilkaviškio kapinėse (paminklo autorius – skulptorius Vytautas Kašuba). Šiuo metu kapinės nėra naudojamos, o paminklas matomas nuo Kapų gatvės pusės. 1999 m. paminklas buvo restauruotas. Paminklas 1993 m įregistruotas Kultūros vertybių registre.

 

Šaltiniai:

  1. Budrytė-Vilbikė, E. Vilkaviškio skautai: 1920-2020. – Vilkaviškis: MB „Mazgeliai“, 2020. – 504 p.
  2. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas. 2022. Prieiga internete https://vilkaviskis.lt/wp-content/uploads/2022/12/Aktas-Nr.-36.pdf
  3. Senosiose Vilkaviškio kapinėse žvakelės sužibo ant kiekvieno kapo. 2020. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=59320
  4. Vilkaviškio senųjų kapinių komplekso Liudo Lietuvninko antkapis. Prieiga internete https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/b63ac047-f28a-40e9-995b-b3949f989552
  5. Žalnierukynaitė, K. Lietuvos skautų istorijoje giliai įminti vilkaviškiečių pėdsakai. 2018. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=50754&fbclid=IwAR17gZZfRO_gFQFZQ8Faf8Sn6LNDMRK0exEV120eQQrxDfwvlvl8BbOlxRI
(Visited 93 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window